Katilas – pagrindinis šildymo sistemos elementas. Ir katilai, ir šildymo sistemos būna vieno ir dviejų kontūrų. Skiriasi jos tuo, jog pirmosios šildo tik patalpą arba tik vandenį, o antrosios – ir patalpą, ir vandentiekio vandenį. Kuri geriausiai tiktų jums?

Katilai gali būti kelių rūšių: elektriniai, dujiniai, skysto kuro (kūrenami dyzelinu), kieto kuro (kūrenami malkomis, anglimis, durpių briketais), kombinuoti (galima kūrenti skirtingų rūšių kuru).

ELEKTRINIAI KATILAI

Geriausiai tinka namui, kurio plotas ne didesnis kaip 100 kv. m. Didesnio ploto statiniui katilo galios veikiausiai nepakaks. Be to, dideliam namui toks pirkinys nepasiteisina – pernelyg daug tenka mokėti už sunaudotą elektros energiją. Tad kotedže elektrinį šildymo katilą montuoti patariama tik „avariniu“ atveju. Suprantama, turi elektriniai katilai pranašumų:

• Yra patys saugiausi – nėra atviros liepsnos,
• Paprasta eksploatacija,
• Nedidelis dydis,
• Palyginti nedidelis svoris – juos galima kabinti ant sienos,
• Nereikalauja ypatingos priežiūros,
• Patogūs pagyvenusiems žmonėms.

Yra ir trūkumų:

• Dideliam namui apšildyti nepakanka galios,
• Elektros energijos sąnaudos didesnės nei naudingojo veikimo koeficientas (NVK).

DUJINIAI KATILAI

Juos patogiausia rengti namuose, kur greta eina dujotiekis. Jų galingumas leidžia apšildyti gerokai didesnį plotą nei elektriniais katilais. Pranašumų tokie katilai turi gal kiek mažiau, tačiau jie svarūs:

• Paprasti eksploatuoti, nereikia nuolat stebėti, ar nepristigo kuro,
• Palyginti pigus kuras ir aukštas NVK,
• Gali apšildyti net didelį kotedžą.

Trūkumai:

• Daug kas laiko dujinius katilus nesaugiais, nes jų degikliai ne visiškai uždengta katilo korpusu, tad kai katilas įjungtas, matyti liepsna.
• Dujiniam katilui būtinas dūmtraukis bei gerai vėdinama patalpa su atskiru išėjimu į lauką.
• Geras dujinis katilas būtinai turi turėti automatinę saugos sistemą, reaguojančią į dujų nuotėkį ir jam įvykus visiškai blokuojančią dujų vamzdį.

SKYSTO KURO KATILAI

Našumu beveik prilygsta dujiniams. Skirtumas tik toks, kad kūrenami jie ne dujomis, o dyzelinu. Tokį katilą prasminga rinktis tuomet, kai turite didelį namą, o greta neina dujotiekio vamzdynas. Skysto kuro katilų pranašumai irgi panašūs į dujinių:

• Pakankamai galingi, kad apšildytų didelius gyvenamuosius pastatus.
• Dyzelino sąnaudos pareikalaus mažesnės šeimos biudžeto dalies nei elektros energijos sąnaudos įsirengus elektrinį šildymo katilą.
• Aukštas NVK.

Trūkumai:

• Būtina patalpa su gera ventiliacija.
• Rūksta ir reikalauja papildomos priežiūros.

KIETO KURO KATILAI

Jie, kaip mėgsta sakyti specialistai, skirti „mėgėjams“. Veikiausiai dėl to, kad kietojo kuro katilai geriausiai tinka namams iki 60 kv. m ploto – pavyzdžiui, vasarnamiams. Tokių katilų pranašumų yra keletas:

• Jeigu turite galimybę, jėgų ir noro apsirūpinti malkų atsargomis (ir nemažomis!), nereikės leisti pinigų brangesniam kurui.
• Kietojo kuro katilai, palyginti su skystuoju kuru kūrenamais, yra ekologiškai švarūs.

Trūkumas yra tik vienas – būtina nuolat prižiūrėti, kūrenti, papildyti kuro atsargas.

KOMBINUOTIEJI KATILAI

Didžiausias tokių šildymo katilų pranašumas – juos galima kūrenti visų rūšių kuru, jų kombinacijos gali būti pačios įvairiausios. Pranašumas – jei pristigo vienos rūšies kuro, galima kūrenti kitu. Trūkumas – gana sudėtingas įrengimas, taip pat sunku remontuoti, atlikti profilaktiką, o ir eksploatavimas nėra lengvas.

IR VISA KITA

Šildymo katilas – gana brangus pirkinys, tačiau vien jo šildymo sistemai įrengti nepakaks. Be katilo, individualią šildymo sistemą sudaro:

• Išsiplėtimo indas,
• Apsauginis vožtuvas,
• Siurblys,
• Vamzdžiai,
• Radiatoriai,
• Sistemos vamzdžiais cirkuliuojantis skystis.

Renkantis šildymo sistemą pagal kuro tipą, protinga būtų pasikonsultuoti su vietos administracija ir išsiaiškinti, kokios kuro rūšys daugiausia naudojamos apylinkėse, ar gerai sureguliuotas kuro tiekimas (tai, žinoma, aktualiausia planuojant pirkti dujinį katilą) ir kokios yra rajono vystymo perspektyvos (ar planuojama artimiausiu metu tiesti dujotiekio vamzdžius ir pan.).

Vis dėlto geriausia rinktis vienos rūšies kurą naudojantį katilą. Tuomet katilo konstrukcija optimaliausiai tiks konkrečiai kuro rūšiai ir katilas veiks didžiausiu NVK.

Taip pat būtina atsižvelgti į jo galingumą (jį turi nustatyti profesionalus projektuotojas!), sistemos šilumos nešiklio parametrus, galimybę reguliuoti išskiriamą šilumą pagal oro temperatūrą lauke. Be abejo, labai svarbios ir medžiagos, iš kurių pagamintas katilas, jo svoris, matmenys ir, suprantama, kaina.

Atėjo penktadienio vakaras ir nesugalvojate kaip turiningai jį praleisti? Variantų tikrai yra. Svarbu nuspręsti kiek pinigų galite tam skirti, ar norite likti namuose ir keliese norite praleisti šį vakarą. Jei turite merginą – galite nuvažiuoti pasivaikščioti į miesto senamiestį ir užsukti į jaukią Kauno senamiesčio piceriją. O gal pats laikas pabėgioti parke, o po to užsisakyti picą į namus Kaune? Picos į namus Kaune Jums gali atvežti praktiškai bet kuri picerija, tad tai nesudaro bėdos ir nėra brangu. Sunkiau išsirinkti pačią piceriją.

Boulingas Kaune

Tačiau yra ir kitų variantų. Galite vakarą praleisti boulinge. Tačiau boulingo nežaisite ilgiau kaip porą valandų, o boulingas penktadienio vakarais kaip taisyklė būna pats brangiausias. O jame dažnai kyla pagunda užsisakyti alaus ar tos pačios picos, tad už porą valandų išleidžiate tikrai nemažai pinigų. Be to reikia įsitikinti ar Jūsų draugų rate visi moka pralaimėti. Juk boulingas tai žaidimas su laimėtojais ir pralošusiais. O jei pralošęs partiją Jūsų draugas taps nervingu tai gali sugadinti vakarą visai kompanijai. Tada jau geriau vakarą praleisti prie televizoriaus kartu su geru filmu ir gera pica. Na ir vienu kitu bokalu (jokiu būdu neskatiname alkoholizmo).

Bet nebūtina viską suvesti į pinigus. Juk galima pasivaikščioti nemokamai. O ir picą galite išsikepti patys. Juk visi žinome, kad jų savikaina realiai yra ženkliai mažesnė nei mokame picerijose. Maisto produktai tai viena iš sričių kur galima sutaupyti gaminant patiems. O jei gaminsite kartu su draugais ar antra puse tai gali tapti ir smagiu užsiėmimu. Namuose gamintas maistas bus ne tik pigesnis, bet dažnai ir sveikesnis nes produktus patiekalams pasirinksite patys (dar geriau jei produktus pirksite ne didžiuosiuose prekybos centruose, o mažuose turgeliuose ar užsiauginsite patys).

Kauno senamiesčio picerija

Atėjo penktadienio vakaras ir nesugalvojate kaip turiningai jį praleisti? Variantų tikrai yra. Svarbu nuspręsti kiek pinigų galite tam skirti, ar norite likti namuose ir keliese norite praleisti šį vakarą. Jei turite merginą – galite nuvažiuoti pasivaikščioti į miesto senamiestį ir užsukti į jaukią Kauno senamiesčio piceriją. O gal pats laikas pabėgioti parke, o po to užsisakyti picą į namus Kaune? Picos į namus Kaune Jums gali atvežti praktiškai bet kuri picerija, tad tai nesudaro bėdos ir nėra brangu. Sunkiau išsirinkti pačią piceriją.

Tačiau yra ir kitų variantų. Galite vakarą praleisti boulinge. Tačiau boulingo nežaisite ilgiau kaip porą valandų, o boulingas penktadienio vakarais kaip taisyklė būna pats brangiausias. O jame dažnai kyla pagunda užsisakyti alaus ar tos pačios picos, tad už porą valandų išleidžiate tikrai nemažai pinigų. Be to reikia įsitikinti ar Jūsų draugų rate visi moka pralaimėti. Juk boulingas tai žaidimas su laimėtojais ir pralošusiais. O jei pralošęs partiją Jūsų draugas taps nervingu tai gali sugadinti vakarą visai kompanijai. Tada jau geriau vakarą praleisti prie televizoriaus kartu su geru filmu ir gera pica. Na ir vienu kitu bokalu (jokiu būdu neskatiname alkoholizmo).

Bet nebūtina viską suvesti į pinigus. Juk galima pasivaikščioti nemokamai. O ir picą galite išsikepti patys. Juk visi žinome, kad jų savikaina realiai yra ženkliai mažesnė nei mokame picerijose. Maisto produktai tai viena iš sričių kur galima sutaupyti gaminant patiems. O jei gaminsite kartu su draugais ar antra puse tai gali tapti ir smagiu užsiėmimu. Namuose gamintas maistas bus ne tik pigesnis, bet dažnai ir sveikesnis nes produktus patiekalams pasirinksite patys (dar geriau jei produktus pirksite ne didžiuosiuose prekybos centruose, o mažuose turgeliuose ar užsiauginsite patys).

Jau keletas metų susiduriame su nauju terminu šildymų sistemų žodyne elektroninis arba joninis šildymas. Ir vieni ir kiti autoriai savo teingimuose yra teisūs. Judant elektronams nuo vieno elektrodo prie kito aplinkos terpė jonizuojama, šio proceso pasakoje išsiskiria šiluma. Taigi tokį šilumos gavimo būdą galime pavadinti – „JONINIU” arba „ELEKTRODINIU”. Tuo pačiu paminėsiu ir mus dažnai įprasto elektrinio šildytuvo konstrukciją.

Tai atatinkamos varžos spiralė patalpinta į metalinį apvalkalą užpildytą keramikine medžiaga kaip izoliatoriumi. Daugelyje šaltinių yra teigiama ,kad kaitinant tokią spiralę energijos suvartojimas ir atidavimas lygus 1. Tačiau panagrinėjus išsamiau galime pastebėti akivaizdžių sistemos trūkumų.
1. Sutikime su tuo kad įjungus elektros srovę reikia laiko tai spiralei įkaitinti.
2. Taip pat reikalingas laikas izoliaciniam ir apsauginiam paviršiams įkaitinti.
3. Srovė įjungimo momentu ir šilimo proceso metu pastovi, arba W* h =const. Viso proceso metu.
4. Santykinai mažas paviršiaus plotas nepakankamai greitai perduoda šilumą šilumnešiui.
5. Pasiekus temperatūrą 90-95oC dėl CO2 burbuliukų atsiradimo ant šildomo elemento paviršiaus šilumos atidavimas dar labiau pablogėja.
6. Šildomo elemento paviršius eksploatacinio periodo metu pasidengia kalkių ir metalų oksido sluoksniu taip pat mažinančiu šilumos atidavimą. Daugelis esate pastebėją kad naudojant vandens pašildymui elektrinį boilerį pirmaisiais metais vanduo jame sušildavo žymiai greičiau nei trečiais ar juolab ketvirtais.

Nėra dar atliktų tikslių tokio šildytuvo trūkumo vertinimo tačiau praktikai teigia apie 20-25% praradimus.Panagrinėkime‚ „JONINIO” principo privalumus ir trūkumus:

1. Šildomo paviršiaus plotas keliasdešimt kartų didesnis, šiluma greitai ir gerai bus atiduodama šilumnešiui.
2. Kadangi šildytuvo galia priklauso nuo šilumnešio elektrinės varžos, o ši kinta kintat temperatūrai atatinkamai keisdama ir šildytuvo galią, pirminio įjungimo momentu kai šilumnešio temperatūra yra 20oC tokio tipo šildytuvai naudoja tik 30% nominalios galios ir pasiekia max, reikšmę prie 90oC temperatūros
3. Kadangi elektrodų paviršiai nėra tokie karšti kai teno ,apnašos daro daug mažesnę įtaką energijos sąnaudoms.

Galime atlikti labai nesudėtingą eksperimentą patvirtinantį šiuos pranašumus. Paimkime du vienodos galios šildytuvus, joninį ir teninį, ir du vienodos talpos indus užpildykime vienodos temperatūros vandeniu. Užduokime sąlygą įkaitinti juos iki 90oC temperatūros. Norimą rezultatą greičiau sulauksite joninio šildytuvo talpoje. Tam kad šildymas elektra duotų kuo didesnę naudą, būtina procesą pilnai automatizuoti. Tam turime panaudoti įrenginius galinčius kontroliuoti šilumnešio temperatūrą pagal nakties, dienos režimus, lauko temperatūrą, taip pat išnaudoti pastato akumuliacines savybes pigios elektros energijos laikotarpiu. Tai pat teisingai skirstyti ir naudoti šilumą.

4. Joninis šildytuvas dėl paprastos savo konstrukcijos yra ilgaamžiškesnis, todėl aptarnavimo kaštai labai sumažėja.

PANAUDOJIMO GALIMYBĖS

Pagal kaštus vienam kvadratiniam metrui gyvenamo ploto išlaikyti joninis šildymas užimtų vietą po dujinio šildymo gamtinėmis dujomis. Taigi ten kur gamtinių dujų nėra ir gal būt greitai nebus tikslinga taikyti būtent šį šildymosi būdą dėl sekančių priežasčių:

1. palyginti nedidelė įrenginio kaina su minimaliom eksploatacinėm išlaidom
2. užima labai mažiai vietos lyginant su visomis esamomis sistemomis
3. nereikalingas dūmtraukis
4. saugi gaisro atveju sistema palyginus su suskystintomis dujomis ar skystu kuru.
5. nedaro poveikio gruntui ar giluminiams vandenims lyginant su geotermine sistema
6. kadangi montuojant naujas sistemas naudojamas neužšąlantis šilumnešis visoje sistemoje, maža tikimybė sugadinti sistemą dėl užšalimo.

Šildymo kabelių sistema gali būti pagrindiniu (vieninteliu) patalpos šilumos šaltiniu, bet gali ir papildyti kitus šilumos tiekimo būdus – vandens arba elektros radiatorius, židinius. Tuomet turėsime pagrindinio šildymo sistemą.

Jeigu tiesioginio šildymo sistema instaliuojama kaip pagrindinis šildymo šaltinis, ji turi kompensuoti visus šilumos nuostolius ir prišildyti patalpą iki reikiamos temperatūros.

Jeigu tai papildomas šilumos šaltinis, veikiantis kartu su vandens ar elektros radiatoriais, tuomet parenkamas grindims malonią šilumą suteikiantis galingumas.

Bendras ir instaliuojamas galingumas
Bendras galingumas rodo, kiek vatų (W) turi būti instaliuota patalpos šilumos nuostoliams padengti ir reikiamam šildymui užtikrinti. Šilumos nuostoliai priklauso nuo klimatinių sąlygų ir pastato termoizoliacinių savybių. Paprastai jie paskaičiuojami namo projektavimo metu. Tarkime, kad projektinę informaciją apie šilumos nuostolius (Pprojekt) turime.

Greitesniam patalpos įšilimui apskaičiuotas galingumas didinamas maždaug 30%. Tokiu skaičiavimu gautas rezultatas ir bus reikalingas instaliuoti kabelio ar kilimėlio bendras galingumas:
Toliau nustatome laisvąjį grindų plotą. Tam iš pilno patalpos ploto (S) atimame tą plotą (Suž), kurį užima spintos, vonios, klozetai, šaldytuvai ir kiti tik išimtiniais atvejais judinami baldai bei prietaisai.

Nustačius laisvąjį plotą, paskaičiuojame instaliuojamą galingumą (PInst), t.y. tenkantį 1 m2 galingumą (W/m2).
Paprastai naujo ir šilto pastato (su gera termoizoliacija) kambariams PInst £ 80-100 W/m2, o vonioms PInst £150 W/m2. Seniems pastatams paskaičiuotas PInst gali siekti 180 W/m2 ir daugiau. Jei paskaičiuotas PInst >150 W/m2, reikia galvoti apie papildomą šildymo šaltinį (patalpos padalijimą į zonas).

Specialūs elektrinio šildymo pritaikymo atvejai – takeliai aplink baseinus, šiltos grindys ir gultai pirtyse, avalynės džiovyklos. Šiems atvejams galingumo tankis paskaičiuojamas atskirai, priklausomai nuo poreikio.

Patalpos padalinimas į zonas
Pastatams su dideliais langais ar su lauko stiklo durimis, rekomenduojame naudoti zoninį šildymą. Tai reiškia, kad plotas prie tokių vietų (šalta zona) šildomas atskirai, instaliuojant atskirą šildymo kabelį (šildymo kabelių kilimėlį) su atskiru termostatu. Tokioje zonoje instaliuotas galingumas gali buti apie 200 W/m2. Daugiau informacijos apie šaltų zonų šildymą rasite skyriuje „3.3. Akumuliacinis betoninių grindų šildymas“.

Gaminio parinkimas
Jei elektrinis grindų šildymas įrengiamas kaip pagrindinis šildymo šaltinis, pasirenkami CTAV-18 kabeliai su galingumu P = 18 W/m. Montavimo juostos užtikrins greitą ir teisingą kabelio instaliavimą.
Taip pat galima naudoti šildymo kabelių kilimėlius CTAE-100, CSCV-100 su galingumu P = 100 W/m2.
Kai reikalingas bendras galingumas (PB) jau apskaičiuotas, pasirenkamas artimiausias pagal bendrąjį galingumą šildymo kabelis ar šildymo kabelių kilimėlių rinkinys.
Optimaliam sistemos eksploatavimui ir ekonomiškam šildymui užtikrinti, pasirenkamas termostatas su paprastu ar programuojamu laikmačiu: C501 arba C510T.

Instaliavimas
Šildymo kabeliai instaliuojami laisvame, stacionarios įrangos (šaldytuvas, viryklė, virtuvės baldai, vonia, skalbyklė, sieninė ar kitokia spinta) neužimtame plote 3¸5 cm gylyje nuo grindų paviršiaus (jeigu naudojamas 18 W/m galios kabelis), atstumas tarp kabelio vijų centrų (RC-C) yra nuo 5 iki 15 cm. Betono sluoksnis labai svarbus tolygiam šilumos pasiskirstymui, tuo tarpu instaliavimo žingsnis padeda išlaikyti paskaičiuotąjį instaliuojamąjį galingumą PInst ir išvengti šildomo paviršiaus temperatūrų svyravimo.

Betono sluoksnio storį galima sumažinti naudojant mažesnio galingumo šildymo kabelį, pavyzdžiui, kurio galingumas P = 10 W/m. Tokiu atveju instaliavimo žingsnis sumažės beveik du kartus (lyginant su kabeliu, kurio P = 18 W/m) ir minimalus betono storis gali būti 1.5-2.0 cm.

Šildymo kabelių kilimėliai CTAE-100, CTAE-160, CSCV-100, CSCV-150 iš viso nereikalauja padengimo betonu. Juos galima dėti tiesiai į plytelių klijų sluoksnį.

Daugiau apie atstumo tarp kabelio vijų centrų RC-C skaičiavimą galima perskaityti skyriuje „10.1. RC-C atstumas“.

Dirbant su CTAV-10, CTAV-18 šildymo kabeliais instaliavimo žingsnį paprasčiausia išlaikyti naudojant montavimo juostas (žingsnis 2.5 cm), padedančias greitai ir tiksliai išdėlioti kabelį. Galima kabelius tvirtinti tiesiai prie armatūros, tačiau tuomet reikės tiksliai išlaikyti visus atstumus tolygiam šildymo pasiskirstymui. Kitaip grindyse gali susidaryti skirtingos temperatūros „salos“ (labai karštos arba šaltos zonos), o kabelio tarnavimo laikas sumažės dėl pernelyg aukštos temperatūros poveikio.

Montavimo juosta instaliuojama 50-100 cm žingsniu. Vidutinės juostos sąnaudos yra 1-2 m/m2. Juosta tvirtinama mūrvinėmis, vinimis, klijuojama arba kitais tinkamais būdais. Plačiau apie montavimo juostos poreikio skaičiavimą galima sužinoti skyriuje „10.2. Montavimo juosta“.

Reikia prisiminti, kad padidėjęs betono sluoksnis pailgina laiką, per kurį sistema pasiekia užduotą darbo režimą. Betono sluoksnis virš 7 cm storio akumuliuoja šilumą (šilumos akumuliatorius). Akumuliacinio šildymo tikslingumas aptartas skyriuje „3.3. Akumuliacinis betoninių grindų šildymas“.

Labai svarbu, kad šildomų grindų konstrukcija iš apačios turėtų gerą termoizoliaciją, kitaip nemaža dalis šilumos gali būti prarasta. Tai ypatingai svarbu, kai apačioje (po grindimis) yra šalta patalpa (nešildomas rūsys) arba gruntas.

Vertikali šildymo zonos kraštų termoizoliacija taip pat labai svarbi. Ji apsaugo nuo šilumos nutekėjimo į šoną, sienų arba nešildomų plotų link. Be to, vertikali izoliacija amortizuoja horizontalų grindų plėtimąsi dėl šildymo.

Termoizoliacija turi atitikti galiojančias statybos normas. Rekomenduojame naudoti medžiagas su geru mechaniniu atsparumu: presuotą kamštį, penopolistirolą, keramzitą.

Drėgnose patalpose – vonios kambariuose ar patalpose virš drėgno grunto, naudojama hidroizoliacinė plėvelė. Hidroizoliacija gali būti dedama ir po šildymo kabelio, ir virš jo. Pats kabelis dėl konstrukcinių ypatumų gali dirbti bet kokiomis drėgnumo sąlygomis, tame tarpe ir vandenyje. Taigi hidroizoliacijos įrengimo vieta pasirenkama pagal sąlygas arba kaip nurodyta statybinėje dokumentacijoje.

Pagrindinė sąlyga: šildymo kabelis neturi tiesiogiai liestis su hidroizoliaciniu sluoksniu.

Grindų dangos
Beveik visos grindų dangos yra suderinamos su grindimis, kuriose instaliuoti elektriniai šildymo kabeliai. Klijuojamoms grindų dangoms labai svarbu teisingai parinkti klijus, neprarandančius rišamųjų savybių po daugelio šildymo kabelių įjungimo-išjungimo ciklų. Gamintojo rekomendacijos yra labai svarbios. Ypač griežtai jų reikia laikytis medinėms grindims, klojant jas ant šylančio betono konstrukcijos. Platesnę informaciją apie medinių grindų šildymą rasite skyriuje “3.5. Medinių grindų šildymas”.

Kiliminės grindų dangos ir stori vilnoniai kilimai pasižymi geromis termoizoliacinėmis savybėmis, todėl gali riboti grindų šilumos atidavimą. Tokiais atvejais geriau pasikonsultuoti su grindų dangų tiekėjais ir nuspręsti, ar užteks planuojamo galingumo tankio.