Jau keletas metų susiduriame su nauju terminu šildymų sistemų žodyne elektroninis arba joninis šildymas. Ir vieni ir kiti autoriai savo teingimuose yra teisūs. Judant elektronams nuo vieno elektrodo prie kito aplinkos terpė jonizuojama, šio proceso pasakoje išsiskiria šiluma. Taigi tokį šilumos gavimo būdą galime pavadinti – „JONINIU” arba „ELEKTRODINIU”. Tuo pačiu paminėsiu ir mus dažnai įprasto elektrinio šildytuvo konstrukciją.
Tai atatinkamos varžos spiralė patalpinta į metalinį apvalkalą užpildytą keramikine medžiaga kaip izoliatoriumi. Daugelyje šaltinių yra teigiama ,kad kaitinant tokią spiralę energijos suvartojimas ir atidavimas lygus 1. Tačiau panagrinėjus išsamiau galime pastebėti akivaizdžių sistemos trūkumų.
1. Sutikime su tuo kad įjungus elektros srovę reikia laiko tai spiralei įkaitinti.
2. Taip pat reikalingas laikas izoliaciniam ir apsauginiam paviršiams įkaitinti.
3. Srovė įjungimo momentu ir šilimo proceso metu pastovi, arba W* h =const. Viso proceso metu.
4. Santykinai mažas paviršiaus plotas nepakankamai greitai perduoda šilumą šilumnešiui.
5. Pasiekus temperatūrą 90-95oC dėl CO2 burbuliukų atsiradimo ant šildomo elemento paviršiaus šilumos atidavimas dar labiau pablogėja.
6. Šildomo elemento paviršius eksploatacinio periodo metu pasidengia kalkių ir metalų oksido sluoksniu taip pat mažinančiu šilumos atidavimą. Daugelis esate pastebėją kad naudojant vandens pašildymui elektrinį boilerį pirmaisiais metais vanduo jame sušildavo žymiai greičiau nei trečiais ar juolab ketvirtais.
Nėra dar atliktų tikslių tokio šildytuvo trūkumo vertinimo tačiau praktikai teigia apie 20-25% praradimus.Panagrinėkime‚ „JONINIO” principo privalumus ir trūkumus:
1. Šildomo paviršiaus plotas keliasdešimt kartų didesnis, šiluma greitai ir gerai bus atiduodama šilumnešiui.
2. Kadangi šildytuvo galia priklauso nuo šilumnešio elektrinės varžos, o ši kinta kintat temperatūrai atatinkamai keisdama ir šildytuvo galią, pirminio įjungimo momentu kai šilumnešio temperatūra yra 20oC tokio tipo šildytuvai naudoja tik 30% nominalios galios ir pasiekia max, reikšmę prie 90oC temperatūros
3. Kadangi elektrodų paviršiai nėra tokie karšti kai teno ,apnašos daro daug mažesnę įtaką energijos sąnaudoms.
Galime atlikti labai nesudėtingą eksperimentą patvirtinantį šiuos pranašumus. Paimkime du vienodos galios šildytuvus, joninį ir teninį, ir du vienodos talpos indus užpildykime vienodos temperatūros vandeniu. Užduokime sąlygą įkaitinti juos iki 90oC temperatūros. Norimą rezultatą greičiau sulauksite joninio šildytuvo talpoje. Tam kad šildymas elektra duotų kuo didesnę naudą, būtina procesą pilnai automatizuoti. Tam turime panaudoti įrenginius galinčius kontroliuoti šilumnešio temperatūrą pagal nakties, dienos režimus, lauko temperatūrą, taip pat išnaudoti pastato akumuliacines savybes pigios elektros energijos laikotarpiu. Tai pat teisingai skirstyti ir naudoti šilumą.
4. Joninis šildytuvas dėl paprastos savo konstrukcijos yra ilgaamžiškesnis, todėl aptarnavimo kaštai labai sumažėja.
PANAUDOJIMO GALIMYBĖS
Pagal kaštus vienam kvadratiniam metrui gyvenamo ploto išlaikyti joninis šildymas užimtų vietą po dujinio šildymo gamtinėmis dujomis. Taigi ten kur gamtinių dujų nėra ir gal būt greitai nebus tikslinga taikyti būtent šį šildymosi būdą dėl sekančių priežasčių:
1. palyginti nedidelė įrenginio kaina su minimaliom eksploatacinėm išlaidom
2. užima labai mažiai vietos lyginant su visomis esamomis sistemomis
3. nereikalingas dūmtraukis
4. saugi gaisro atveju sistema palyginus su suskystintomis dujomis ar skystu kuru.
5. nedaro poveikio gruntui ar giluminiams vandenims lyginant su geotermine sistema
6. kadangi montuojant naujas sistemas naudojamas neužšąlantis šilumnešis visoje sistemoje, maža tikimybė sugadinti sistemą dėl užšalimo.