Šildymo kabelių sistema gali būti pagrindiniu (vieninteliu) patalpos šilumos šaltiniu, bet gali ir papildyti kitus šilumos tiekimo būdus – vandens arba elektros radiatorius, židinius. Tuomet turėsime pagrindinio šildymo sistemą.
Jeigu tiesioginio šildymo sistema instaliuojama kaip pagrindinis šildymo šaltinis, ji turi kompensuoti visus šilumos nuostolius ir prišildyti patalpą iki reikiamos temperatūros.
Jeigu tai papildomas šilumos šaltinis, veikiantis kartu su vandens ar elektros radiatoriais, tuomet parenkamas grindims malonią šilumą suteikiantis galingumas.
Bendras ir instaliuojamas galingumas
Bendras galingumas rodo, kiek vatų (W) turi būti instaliuota patalpos šilumos nuostoliams padengti ir reikiamam šildymui užtikrinti. Šilumos nuostoliai priklauso nuo klimatinių sąlygų ir pastato termoizoliacinių savybių. Paprastai jie paskaičiuojami namo projektavimo metu. Tarkime, kad projektinę informaciją apie šilumos nuostolius (Pprojekt) turime.
Greitesniam patalpos įšilimui apskaičiuotas galingumas didinamas maždaug 30%. Tokiu skaičiavimu gautas rezultatas ir bus reikalingas instaliuoti kabelio ar kilimėlio bendras galingumas:
Toliau nustatome laisvąjį grindų plotą. Tam iš pilno patalpos ploto (S) atimame tą plotą (Suž), kurį užima spintos, vonios, klozetai, šaldytuvai ir kiti tik išimtiniais atvejais judinami baldai bei prietaisai.
Nustačius laisvąjį plotą, paskaičiuojame instaliuojamą galingumą (PInst), t.y. tenkantį 1 m2 galingumą (W/m2).
Paprastai naujo ir šilto pastato (su gera termoizoliacija) kambariams PInst £ 80-100 W/m2, o vonioms PInst £150 W/m2. Seniems pastatams paskaičiuotas PInst gali siekti 180 W/m2 ir daugiau. Jei paskaičiuotas PInst >150 W/m2, reikia galvoti apie papildomą šildymo šaltinį (patalpos padalijimą į zonas).
Specialūs elektrinio šildymo pritaikymo atvejai – takeliai aplink baseinus, šiltos grindys ir gultai pirtyse, avalynės džiovyklos. Šiems atvejams galingumo tankis paskaičiuojamas atskirai, priklausomai nuo poreikio.
Patalpos padalinimas į zonas
Pastatams su dideliais langais ar su lauko stiklo durimis, rekomenduojame naudoti zoninį šildymą. Tai reiškia, kad plotas prie tokių vietų (šalta zona) šildomas atskirai, instaliuojant atskirą šildymo kabelį (šildymo kabelių kilimėlį) su atskiru termostatu. Tokioje zonoje instaliuotas galingumas gali buti apie 200 W/m2. Daugiau informacijos apie šaltų zonų šildymą rasite skyriuje „3.3. Akumuliacinis betoninių grindų šildymas“.
Gaminio parinkimas
Jei elektrinis grindų šildymas įrengiamas kaip pagrindinis šildymo šaltinis, pasirenkami CTAV-18 kabeliai su galingumu P = 18 W/m. Montavimo juostos užtikrins greitą ir teisingą kabelio instaliavimą.
Taip pat galima naudoti šildymo kabelių kilimėlius CTAE-100, CSCV-100 su galingumu P = 100 W/m2.
Kai reikalingas bendras galingumas (PB) jau apskaičiuotas, pasirenkamas artimiausias pagal bendrąjį galingumą šildymo kabelis ar šildymo kabelių kilimėlių rinkinys.
Optimaliam sistemos eksploatavimui ir ekonomiškam šildymui užtikrinti, pasirenkamas termostatas su paprastu ar programuojamu laikmačiu: C501 arba C510T.
Instaliavimas
Šildymo kabeliai instaliuojami laisvame, stacionarios įrangos (šaldytuvas, viryklė, virtuvės baldai, vonia, skalbyklė, sieninė ar kitokia spinta) neužimtame plote 3¸5 cm gylyje nuo grindų paviršiaus (jeigu naudojamas 18 W/m galios kabelis), atstumas tarp kabelio vijų centrų (RC-C) yra nuo 5 iki 15 cm. Betono sluoksnis labai svarbus tolygiam šilumos pasiskirstymui, tuo tarpu instaliavimo žingsnis padeda išlaikyti paskaičiuotąjį instaliuojamąjį galingumą PInst ir išvengti šildomo paviršiaus temperatūrų svyravimo.
Betono sluoksnio storį galima sumažinti naudojant mažesnio galingumo šildymo kabelį, pavyzdžiui, kurio galingumas P = 10 W/m. Tokiu atveju instaliavimo žingsnis sumažės beveik du kartus (lyginant su kabeliu, kurio P = 18 W/m) ir minimalus betono storis gali būti 1.5-2.0 cm.
Šildymo kabelių kilimėliai CTAE-100, CTAE-160, CSCV-100, CSCV-150 iš viso nereikalauja padengimo betonu. Juos galima dėti tiesiai į plytelių klijų sluoksnį.
Daugiau apie atstumo tarp kabelio vijų centrų RC-C skaičiavimą galima perskaityti skyriuje „10.1. RC-C atstumas“.
Dirbant su CTAV-10, CTAV-18 šildymo kabeliais instaliavimo žingsnį paprasčiausia išlaikyti naudojant montavimo juostas (žingsnis 2.5 cm), padedančias greitai ir tiksliai išdėlioti kabelį. Galima kabelius tvirtinti tiesiai prie armatūros, tačiau tuomet reikės tiksliai išlaikyti visus atstumus tolygiam šildymo pasiskirstymui. Kitaip grindyse gali susidaryti skirtingos temperatūros „salos“ (labai karštos arba šaltos zonos), o kabelio tarnavimo laikas sumažės dėl pernelyg aukštos temperatūros poveikio.
Montavimo juosta instaliuojama 50-100 cm žingsniu. Vidutinės juostos sąnaudos yra 1-2 m/m2. Juosta tvirtinama mūrvinėmis, vinimis, klijuojama arba kitais tinkamais būdais. Plačiau apie montavimo juostos poreikio skaičiavimą galima sužinoti skyriuje „10.2. Montavimo juosta“.
Reikia prisiminti, kad padidėjęs betono sluoksnis pailgina laiką, per kurį sistema pasiekia užduotą darbo režimą. Betono sluoksnis virš 7 cm storio akumuliuoja šilumą (šilumos akumuliatorius). Akumuliacinio šildymo tikslingumas aptartas skyriuje „3.3. Akumuliacinis betoninių grindų šildymas“.
Labai svarbu, kad šildomų grindų konstrukcija iš apačios turėtų gerą termoizoliaciją, kitaip nemaža dalis šilumos gali būti prarasta. Tai ypatingai svarbu, kai apačioje (po grindimis) yra šalta patalpa (nešildomas rūsys) arba gruntas.
Vertikali šildymo zonos kraštų termoizoliacija taip pat labai svarbi. Ji apsaugo nuo šilumos nutekėjimo į šoną, sienų arba nešildomų plotų link. Be to, vertikali izoliacija amortizuoja horizontalų grindų plėtimąsi dėl šildymo.
Termoizoliacija turi atitikti galiojančias statybos normas. Rekomenduojame naudoti medžiagas su geru mechaniniu atsparumu: presuotą kamštį, penopolistirolą, keramzitą.
Drėgnose patalpose – vonios kambariuose ar patalpose virš drėgno grunto, naudojama hidroizoliacinė plėvelė. Hidroizoliacija gali būti dedama ir po šildymo kabelio, ir virš jo. Pats kabelis dėl konstrukcinių ypatumų gali dirbti bet kokiomis drėgnumo sąlygomis, tame tarpe ir vandenyje. Taigi hidroizoliacijos įrengimo vieta pasirenkama pagal sąlygas arba kaip nurodyta statybinėje dokumentacijoje.
Pagrindinė sąlyga: šildymo kabelis neturi tiesiogiai liestis su hidroizoliaciniu sluoksniu.
Grindų dangos
Beveik visos grindų dangos yra suderinamos su grindimis, kuriose instaliuoti elektriniai šildymo kabeliai. Klijuojamoms grindų dangoms labai svarbu teisingai parinkti klijus, neprarandančius rišamųjų savybių po daugelio šildymo kabelių įjungimo-išjungimo ciklų. Gamintojo rekomendacijos yra labai svarbios. Ypač griežtai jų reikia laikytis medinėms grindims, klojant jas ant šylančio betono konstrukcijos. Platesnę informaciją apie medinių grindų šildymą rasite skyriuje “3.5. Medinių grindų šildymas”.
Kiliminės grindų dangos ir stori vilnoniai kilimai pasižymi geromis termoizoliacinėmis savybėmis, todėl gali riboti grindų šilumos atidavimą. Tokiais atvejais geriau pasikonsultuoti su grindų dangų tiekėjais ir nuspręsti, ar užteks planuojamo galingumo tankio.